2022-03-21

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kiekviena vietovė, kaip ir kiekvienas iš mūsų turime savo ištakas ir gyvenimo istoriją. XIX amžiaus pradžioje teritoriją nuo Aleksoto ir beveik iki Marijampolės valdyti pradėjo Jozefas Godlevskis. Jis laikomas Garliavos miesto įkūrėju. Čia pastatė Garliavos Švč. Trejybės bažnyčią taip pat evangelikų liuteronų bažnyčią ir sinagogą. Skirtingų konfesijų bendruomenės įsikūrė gyvenvietėje ir davė pradžią Garliavos miesto plėtrai. Miestelis plėtėsi ne tik teritoriškai, bet augo ir jo ekonomika, kultūra, švietimas.
Yra žinoma, kad J. Godlevskis buvo išsilavinęs, plačių pažiūrų, bet siekdamas ekonominių ir kultūrinių aukštumų savo valdomame krašte, turėjo savų būdų tai įgyvendinti. Galime rasti ir nevisai gražių istorijų apie tuometinį poną. Bet ar dabartiniais laikais nesusiduriame su iš piršto laužta ir realybę neatitinkančia informacija?
 
Užnemunė nuo XVIII a. pab. priklausė Prūsijai, tačiau Fredos dvaras dar buvo paliktas Kauno miesto nuosavybėje. 1799 m. jis buvo parduotas žemaičių bajorui J. Godlevskiui.
XIX a. pr. pastačius čia mūrinius dvaro rūmus bei pagalbinius pastatus buvo įveistas dvaro parkas, įrengti tvenkiniai dvaro statytojo J.G. inicialų formos, pastatyti nauji ūkiniai pastatai.
J. Godlevskis taip pat pastatė Veiverių Šv. Liudviko bažnyčią, Pėtnyčios bažnyčią Digriuose ir Fredos koplyčią.
Sukviesti J. Godlevskio žemių gyventojus į bendrą susitikimą kilo netikėtai. Vasario pradžioje susipažinome su VDU Botanikos sodo direktoriumi Nerijumi Jurkoniu; minčių, idėjų apsikeitimas išaugo į būtinybę organizuoti atvirą konferenciją ,,Kaip švęsime J. Godlevskio jubiliejinius 2023 metus?“.
2022 m. kovo 3 d. visi norintys ar turintys sąsajų su Godlevskio gyvenimo istorija, skambant Juozo Strupinsko džiazo improvizacijoms rinkosi Garliavos meno mokyklos salėje. Šilti, nors ir pirmą kartą susitinkantys ,, J. Godlevskio žemių“ gyventojų pasisveikinimai, rodė, kad tikrai mes visi turime vienijantį tikslą ir idėją.
 
Atitrūkti nuo dabartinių įvykių nėra lengva. Kas šiomis dienomis vyksta Ukrainoje paliečia visus. Išreikškiant palaikymą renginio organizatorės J. Stankūnienė ir Z. Butiškytė konferenciją pradėjo ukrainiečių liaudies daina ir T. Ševčenkos eilėmis.
Dėl nenumatytų aplinkybių konferencijoje negalėjo dalyvauti humanitarinių mokslų daktarė, docentė, kultūrologė Inga Stepukonienė. Renginio vedėja J. Stankūnienė perskaitė paruoštą pranešimą „Garliavos ištakos: žmonės, kūrę miestelį“. I. Stepukonienė pasiūlė idėją: grafo J. Godlevskio atminimą įamžinti ir pristatyti jaunųjų miesto gyventojų – mokinių menine instaliacija, tapybos darbais, rašiniais ir kt.
Profesionaliai ir įdomiai Aukštosios Fredos dvaro istoriją savo pranešime pristatė VDU Botanikos sodo direktorius, Lietuvos ekologas, aplinkotyrininkas, biomedicinos mokslų daktaras Nerijus Jurkonis. Sužavėjo architektūros ir interjero dizaino studijos RIGHETTO vadovės Editos Stankevičiūtės – Righetto pasakojimas bei vizualus pristatymas apie pokyčius ir iššūkius kuriant naują, modernią ir dinamišką erdvę, buvusioje Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Prienų r. Veiverių seniūnijos bendruomenės Centro pirmininkė Daiva Venclovienė papasakojo neįtikėtiną ir slaptą J. Godlevskio dukros Liudvikos meilės istoriją.
Pranešimą „Projektas – neįgyvendinta idėja: J. Godlevskio gyvenimo ir veiklos pėdsakais“ pristatė asociacijos „Narsiečių bendruomenė“ vadovė ir valdybos pirmininkė Vilma Litvaitienė. Pranešėja džiaugėsi savalaike konferencija – 2023 metais minėsime 250 –ąjį J. Godlevskio jubiliejų – tad geriausios idėjos turi tikimybę būti realizuotos.
Garliavos bažnyčios istoriją papasakojo klebonas Gintaras Urbštas. Faktai siejantys J. Godlevskį su bažnyčia suintrigavo ir nustebino net pačius garliaviečius.
Aktyvi Aleksoto bendruomenė žinoma ne tik Kauno regione. Jos lyderė, buvusi seniūnė Lukrecija Navickienė pristatė pranešimą ,,Aleksoto bendruomenė ir Godlevskio dvaras”.
Kauno rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Tamašauskienė – maršruto „Grafo Jozefo Godlevskio takais užnemunėje“ sudarytoja. Ji pristatė trumpą video siužetą apie šį maršrutą, kuris pelnė Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro prizą.
Monografijos „Garliava“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Rūta Bukauskaitė papasakojo net kelis niekur negirdėtus dokumentais grįstus faktus. Pabrėžė, kad jokiuose istoriniuose šaltiniuose nepavyko rasti informacijos apie tai, jog Garliavos miesto įkūrėjas, Aukštosios Fredos dvare gyvenęs Jozefas Godlevskis buvo grafas, nors kai kuriuose leidiniuose jis taip buvo vadinamas. „Jo anūkė Maria Pusłowska Tiškevičienė buvo grafienė. Tačiau Jozefas Godlevskis buvo bajoras“, – remdamasi ištyrinėtais istoriniais šaltiniais pasakojo R. Bukauskaitė.
Konferenciją papuošė Garliavos meno mokyklos gitaristų Vaivos Juškaitės ir Mato Katausko atliekamos melodijos (mokytojos Marija Janavičienė ir Eglė Čekavičienė).
Konferenciją baigėme darbu grupelėse ir diskusijomis. Suformavome ir sudėliojome pristatytas idėjas dėl būsimų renginių ar renginių ciklo. Gimė daug gražių idėjų, už kurias esami dėkingi visiems pranešėjams ir konferencijos dalyviams. Dėkojame UAB „Bijola“ ir UAB „Robinga“ už saldėsius kavos pertraukoms.
Straipsnį parengė J. Stankūnienė