15. Pagrindinis KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio pastatas su radijo lokatoriumi

Nuo 1944 metų Linksmakalnyje įsikūrę sovietų kariškiai įrengė KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa dalinį – radijo žvalgybos centrą. Iš čia buvo galima klausytis visoje Europoje į eterį transliuojamų radijo pranešimų. Buvo pasakojama, jog kariškiai girdavosi, kad nuolat pasiklauso, ką tarpusavyje kalba Stokholmo taksistai. Signataras Zigmas Vaišvila yra pasakojęs, jog Linksmakalnio karinė bazė buvo vadinama „Zapadnoje uxo SSSR“ (Sovietų Sąjungos ausis, nukreipta į Vakarus). Linksmakalnyje įsikūręs karinis dalinys buvo ypač slaptas. Pagrindinis darbuotojų pastatas pastatytas kryžiaus formos, kad paslėpti pėdsakus, jeigu būtų  fotografuojama iš oro. Iš vietovės iškeldinti visi gyventojai, teritorija apjuosta spygliuota viela. Jame dirbo keli tūkstančiai sovietų kariškių bei vertėjų. Karinis miestelis turėjo viską, ko reikia uždaram gyvenimui: savo ligoninę, kultūros rūmus, biblioteką, vaikų darželį, 10-metę mokyklą, parduotuvę. Bazėje dirbusiems tarnautojams su šeimomis niekur kitur nebuvo leidžiama dirbti ar gyventi. Buvusioje SSSR panašūs centrai veikė Skrundoje (Latvija), Taškente, Pskove ir Maskvoje. Linksmakalnio karinė bazė buvo viena svarbiausių buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kariškiams teko šią teritoriją palikti. Pasakojama, jog personalas išvyko dirbti į panašią bazę Kuboje.