Nuo XIX a. vid. iki Pirmojo pasaulinio karo ant Šventupės kranto, santakoje su Jiesios upeliu, stovėjo dvaras, vokiečio savininko Lyzentalio pavadintas Liustbergiu (vok. „Lustberg“ – „linksmybių kalnas“). XIX a. tai buvo palivarkas Marijampolės apskrities Pagirmuonio valsčiuje. Nuo 1909 metų šį dvarą įsigijo grafo Tiškevičiaus praturtėjęs ūkvedys Kazimieras Gustaitis.
Po Kazimiero ir jo žmonos Katerinos mirties Linksmakalnio dvarą 1938 metais nupirko Lietuvos ministras pirmininkas Juozas Tūbelis. Jis dirbo nepaprastai daug – miegodavo tik po keturias valandas per parą ir surūkydavo apie 100 cigarečių per dieną. Nervinė įtampa, pervargimas ir nuolatinis darbas ilgainiui sutrikdė ministro pirmininko sveikatą. Jo žmona Jadvyga suprato, kad vyrui metas trauktis iš didžiosios politikos ir imtis ramesnės veiklos – ūkininkauti, įsigyti ūkį užmiestyje. 1938 m. šeima nusprendė nusipirkti ūkį netoli Kauno, Linksmakalnyje. J. Tūbelio dukra Marija apie šį pirkinį rašė: „Linksmakalnis, bent gamtos atžvilgiu, tikrai buvo labai linksmas. Baltas gyvenamasis namas stovėjo ant nedidelio, į pietus atsigręžusio kalnelio. Apačioje, laukinėmis gėlėmis nusėtoje pievoje, sodo papėdėje, čiurleno Jiesios upeliūkštis, o jo pakrantėse vakarais suokdavo lakštingalos.“
Po metų, 1939-aisiais, J. Tūbelis mirė. Dvarą, stovėjusį ant Jiesios kranto, atėjusi sovietinė kariuomenė išgriovė. Iki šiol išlikę tik keli dvaro pamatų akmenys ir tebeauga šimtamečiai ąžuolai. Iš senųjų pastatų išliko tik raudonų plytų arklidės, kuriose Linksmakalnio seniūnijos laikotarpiu buvo įrengta sporto salė. Raudonų plytų pastatas su arkiniais langais – K. Gustaičio veislinių arklių arklidės.