Kai prieš keturis mėnesius, dar gruodį, sulaukėme skambučio iš Norvegijos su kvietimu dalyvauti bendrame Rogalando lituanistinės mokyklos projekte (vadovė –energingoji Laimutė Karaliūnienė) – atrodė viskas taip utopiška ir tolima! Juk mūsų Garliavos kultūros centro suaugusiųjų teatro ,,Be pavadinimo” spektaklio ,,Besotė Mekekiotė” nuotraukos ir žiūrovų reakcijos matytos tik internete? O jei nusivils? O jei nepatiks? (Dabar jau atsakytume mus lydėjusio po Stavangerį, savanoriškai gidavusio, Zigmo žodžiais: ,,O kur pasitikėjimas žmonėmis? Juk reikia tikėti geriausiu, taip sako vietiniai…”)
Šiandien galima padėkoti projekto ,,Kitokios pamokos ir ,,Besotė Mekekiotė” rėmėjams – LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Norvegijos lietuvių bendruomenei. Garliaviečiai ne tik suvaidino žaismingą vaidinimą ,,Besotė Mekekiotė” (pagal Liudos Petkevičiūtės kūrinį – dėkui jai, kad taip atsitiktinai susitikome ilgam), bet ir vedė kitokias pamokas. Kol aktorės grimavosi, šių eilučių autorė, pasikeisdama su spektaklio muzikantu multiinstrumentalistu Juozu Strupinsku dviejose amžiaus grupėse vedė teatro ir muzikos pamokas. O teatro narė – profesorė (čia ne vaidmuo, čia pelnytai gautas vardas) Jolanta Pivorienė – tuo metu vedė tėvams paskaitą apie asertyvų bendravimą, atsakė į gausius klausimus ir džiaugėsi puikia suaugusiųjų auditorija. Beje, ši paskaita buvo pakartota kitą dieną. Ji vyko vieninteliuose pasaulyje specialiai statytuose Lietuvių namuose! Buvo kuo didžiuotis.
Nepaslaptis – už kiekvieno organizacijos projekto yra žmogus. Nuoširdžiai dėkojame Laimutei Karaliūnienei už šiltas, jaukias, energizuojančias, informatyvias balandžio 21 – 24 dienas; juokavome – atrodo, kad čia gyvename jau tris savaites! Dėkojame visiems lietuviams, atvykusiems į mūsų spektaklį! Dėkojame toms rankoms (o jų buvo ne viena pora), paklojusioms mums lovas nuostabiame kalnų namelyje, dariusioms sumuštinius su lašiša ir ne tik, užkūrusioms pikniko ugnelę, ruošusioms kavą, pakavusioms mums dovanas (,,2-4-6” – geriausias žaidimas!), virusioms barščius, darusioms balandėlius ir kepsnius, supirkusioms produktus ir ledus, vairavusioms saugiai du automobilius tarp krentančių krioklių, (spėjom) stebinčių mus trolių ir viltingo noro sugrįšti! Ačiū už džiakuzi, kai vaizdas į fiordą priverčia užmiršti visus sunkumus lipant į nuostabius Norvegijos kalnus, o aplink rupšnojanti samanas stirnaitė priverčia susimąstyti – už ką mums toks gėris?
…Ir kartu – viskas taip tikra, paprasta ir nuoširdu. Apkabiname dar kartą visus jus, sutikti Norvegijos mažieji lietuvaičiai ir jų tėveliai. Širdingas dėkui projekto rėmėjams ir jo sielai Laimutei ir jos bičiuliams (sąmoningai ,,be vardų” – nes galiu kažką užmiršti)!
Garliavos kultūros centro
mėgėjų teatro ,,Be pavadinimo” režisierė Z.Butiškytė
P.S. O/kad/bet…labai nepavydėtumėte perskaitę šiuos gastrolių prisiminimus, kviečiu į mūsų mėgėjų teatrą. Repeticijos taip pat būna smagios ir nenuspėjamos! Lauksime.