Pernai viena močiutė mums padainavo partizaninę dainą, kurioje minima Želva, miestelis Ukmergės rajone. Apdainuotas tikras įvykis, kai po mūšio partizanų kūnai buvo sumesti ant turgaus
aikštės grindinio. Vieno žuvusiojo motina, turėjusi ir daugiau vaikų, sugebėjo apsimesti, kad neatpažįsta savo išniekinto sūnaus kūno. Ji perėjusi turgaus aikštę taip, kad priešai nė neįtarė, jog čia gulįs jos sūnus. „Priešai, išrengę mane nuogą, paguldė Želvoj ant turgaus, pro šalį motina praėjo, ir nepažino ji sūnaus“. Žmonės dar atmena šį įvykį.
Labai norėjosi nuvažiuoti į Želvos turgaus aikštę ir sudainuoti šią dainą. Liepos mėnesį Garliavos kultūros centro folkloro ansamblis „Gegutala“ taip ir padarė. Graži, tvarkinga aikštė, seniai turgus jau nebeveikia. Joje pastatyti šiuolaikiniai jaukūs senelių namai. Dainai šiek tiek trukdė vėjas ir vandens čiurlenimas.
Radosi ir klausytojų. Seneliai išėjo į balkonus, o verslininkas Stasys pavaišino mus saldainiais ir pats mums padainavo romansą. Paskui patraukėme į Balninkus. Prie Alaušų ežero įrašėme keletą to krašto romansų. Visai kitaip skamba dainos ten, iš kur jos yra kilusios.
Ansamblio „Gegutala“ vadovė Nijolė Grivačiauskienė
