Prisiminus vasario 14 –ąją – Valentino dieną, kai pasaulis klijuoja ir dalinasi širdutėmis – Garliavos sporto ir kultūros centre buvo atidaryta taikomosios dekoratyvinės dailės darbų PARODA ,,Nuo senolių su meile…” Simboliška, juk parodoje eksponuoti 14 autorių darbai: austos lovatiesės, siuvinėtos pagalvėlės ir rankšluoščiai, siuvinėtos ir nertos staltiesės, staltiesėlės, spintų lentynų ,,kampučiai”, takeliai ant lovų, kruopščiai siuvinėtos durų (!) užuolaidos, megztos pirštinės, apnertos nosinaitės, austiniai skudurėlių takai, kočėlai, verpimo ratelis, senas lagaminas su nuotraukomis… Daiktai suformavo nostalgišką atmosferą, o specialiai sename stiklo inde sukurtas parodos kvapas – žadino vaikystės prisiminimus. Kvapą iš eterinių aliejų sukūrė direktoriaus pavaduotoja (kultūrai) Jolanta Stankūnienė.
Mūsų senoliai saugojo rankdarbius, galvodami ne tik apie save, bet ir apie vaikus, anūkus, provaikaičius. Nereikėjo šūkių apie meilę ir tvarumą. Kaip kalbėjo – taip ir gyveno! Kiekvienas rankdarbis slepia išskirtinę giminės istoriją.
Ypatingas parodos eksponatas – tremtyje Sibire (Intoje) siuvinėtas didžiulis paveikslas, prie kurio visi lietuviai tuo metu fotografuodavosi: pirmame plane joja karžygis, ryžtingai laikantis kalaviją ir skydą, ant kurio matosi Gedimino stulpai. Paveikslo fone – Gedimino pilis su trispalve bei tekanti didžiulė saulė. Rusai nesuprato paveikslo ir pačios idėjos, kurio autorė STASĖ LABONAITĖ – JUSIENĖ, gimusi 1927 m. Leliūnų k., Anykščių rajone. Pokariu jauna mergina buvo partizanė, slapyvardžiu Eglaitė. Grįžo į Garliavą po tremčių, 2017 m. iškeliavo Anapilin, palaidota Jonučių kapeliuose. Paveikslą saugo anūkės Aušros šeima.
Šioje parodos, eksponuotos beveik mėnesį, apžvalgoje, norisi įvardinti visas autores. Seniausiam parodos eksponatui rankšluoščiui su siuvinėtais inicialais – 115 metų! Jo autorė ONA STROLYTĖ – KAROSIENĖ (gimė 1888 m. birželio 21 d. Šileikių k., prie Vyžuonų, Utenos r. – mirė 1973 m., palaidota Seniavos kapinėse). Jos dukra BOLESLOVA KAROSAITĖ – JURKŠIENĖ (gimė 1921 m. kovo 31 d., mirė 2007 m. sausio 2 d., palaidota Jonučių kapeliuose), 1936 -1938 m. mokėsi Švč. Širdies kongregacijos Antalieptės Privatinėje Mergaičių Žemesniojoje žemės Ūkio mokykloje – ten siuvinėjo, mokėsi įvairių ūkio ir namų darbų. Mamos ir močiutės darbus parodai paskolino garliavietė Donata, kuri per parodos atidarymą atsinešė originalų 1938 metų baigiamąjį močiutės išsilavinimo dokumentą.
Ekspozicijoje ant vieno molberto suglaustos dvi nertos staltiesės, skirtingu metu, skirtinguose Lietuvos vietose sukurtos. Šiandien močiučių staltieses saugo garliavietė Elvyra su vyru. O tada, kai jos buvo neriamos dar jaunų merginų (būsimų bendros šeimos močiučių), nepažinojo viena kitos: PAULINA STANIONYTĖ – GRIGIENĖ (gimė Biliūnų k., Kupiškio r., ūkininkų šeimoje 1915 m., – mirė 1991 m., palaidota Jonučių kapeliuose), pačios susiverptais linelias, nėrė staltiesę apie 1938 m. ir MARIJA JODAGIENĖ (gimė 1901 m. – mirė 1984 m., ilsisi Kleboniškio kapeliuose). Kiek prisimena dabar jau pražilęs anūkas: ,,Močiutė visada megzdavo kažką: skrebendavo ir skrebendavo…”
Parodos ekspozicijoje ant mažiausio stalelio – laiko žemėlapių paženklintos servetėlės. Galėtum praeiti pro šalį, bet kai sužinai istoriją – stabteli. ONA KALAŠINSKAITĖ – VAIČIUKYNIENĖ (gimė Grabavos k., Garliavos apyl. 1925 m. rugsėjo 30 d., 2015 m., amžino poilsio atgulė Karmėlavos kapinėse) ketverių metukų liko visiškai našlaitė. ,,Tarnavo pas žmones užsidirbdama duoną, daug vargo, labai darbšti, kruopšti, šviesaus proto buvo, kepdavo skanius pyragus, užaugino du sūnus,” – pasakoja dukterėčia garliavietė Vida.
Mažosios Lietuvos moteris parodoje atstovavo ANTANINA KULBOKIENĖ (1927 – 2019), gyvenusi Šilutėje, ten ir palaidota. Darbeliai siuvinėti apie 1960 m., kuriuos su meile saugo gyvenanti Garliavoje dukra Onutė. Jos namuose ir giminaitės JULIJONOS ORANCIENĖS (~1911 – 2002), gimusios Skiržemio (arba Lazdūnėlių) k., Šilutės rajone. Buvo ypatingai darbšti, kruopšti audėja, kuri ausdavo plačiosiomis staklėmis (tai sudėtingas piešinio matymas)!
Dar vienas eksponatas, atkreipiantis dėmesį – ypatingo grožio staltiesė. Jos autorė -STEFANIJA FILIPAVIČIENĖ gyveno Žalpiuose, Ivainiškių km. Kelmės r. buvo ūkininkė. Turėjo 40 ha žemės ir dėl to 1948 m. vasarą, kartu su 15 metų dukra Regina Filipavičiūte buvo ištremta į Sibirą. Staltiesė išsiuvinėta 1955 m. būnant tremtyje Igarkoje, Krasnojarsko krašte. Senolės rankdarbį išsaugojo jos anūkė Nijolė.
Suvalkietiškai skamba ,,RINTĖ IR GRUNDĖ”, o aukštaitiškai – KOČĖLAI. Kočėlus išsaugojo ir parodai paskolino Nijolė Grivačiauskienė, kurie puikiai įsikomponavo parodoje. Parodos metu galima buvo išbandyti jų ,,veiksmingumą”.
Daugiausia darbų parodai pateikė 89 – nerių metų šiuo metu Kaune gyvenanti ALDONA SMETONAITĖ – KONTRIMIENĖ, gimusi Ukmergės r., netoli Smetonų dvaro. Savo išsiuvinėtus dirbinius, lagaminą, nuotraukas eksponuoti parodoje sutiko garliavietės draugės Julijos Ginevičienės paskatinta. Aldona buvo laisvės kovų dalyvė, 1951 – 1961 m. ištremta į Sibirą. Tremtyje Igarkoje, Taišete prabuvo 10 metų. Džiaugėmės, kad p. Aldona atvažiavo apžiūrėti parodą, gėrėjosi ne tik savo, bet ir kitais rankdarbiais.
Jonučių kapeliuose ilsisi MARCELĖ BERTULYTĖ – BACEVIČIENĖ, gimusi Jurbarko r. 1902 m. sausio 6 d. Per visą 92-jų metų sunkų, bet šviesų maldingą gyvenimą iki pat mirties, mezgė pirštines, kojines marčioms ir žentams, vaikams ir anūkams, proanūkiams ir kaimynams. Megzdavo būdama tremtyje (1949 – 1965) Irkusko sr., selo Porog, vėliau gyveno tremtyje Kazakstane, Džezkazgane kartu su dukrų Onos ir Vincės šeimomis. Medinį ratelį, mezginius saugo Garliavoje gyvenančios anūkės.
Aukštaitė TERESĖ DŽIUGELYTĖ – BUTIŠKIENĖ (gimė Nečionių k., Rokiškio r. 1903 m. – mirė 1987 m., ilsisi Duokiškio kapeliuose) nusipelnytų šiais laikais audėjėlės – virtuozės vardo. Audė drobes, užklotus ant lovų (,,divonus”) kol galėjo, vėliau – dekius ant grindų. Išlikę jos lininiai paprasti rankšluoščiai austi jau sovietų laikais. Darbščioji močiutė rankomis nusiraudavo linus, išmirkydavo linmarkoje, iššukuodavo, susiverpdavo, ausdavo. Nuostabi energetika, kurią dar tebejaučia anūkė Zita (šių eilučių autorė)!
Vyriausia parodos dalyvė ONA BACEVIČIŪTĖ – BUTIŠKIENĖ gimė Mikutaičių k., Eržvilko parapijoje Jurbarko r. 1927 m. gegužės 6 d. Kartu su mama Marcele buvo ištremta 1949 m. kovą į Irkusko sr., selo Porog. Siuvinėjo tremtyje net po sunkių darbų – kirto maumedžius ,,podlicom”. 1956 m. ištekėjo už tremtinio ir gyveno Džezkazgane, ,,bet vis arčiau Lietuvos”. Į Lietuvą grįžo 1965 m., o nuo 1966 m. gyvena Garliavoje. Šiuo metu 94 metai!
Parodos atidarymo metu skambėjo Garliavos sporto ir kultūros centro meno vadovės Nijolės Grivačiauskienės lietuvių liaudies dainos, kurias įsidrąsinę vėliau traukė visi. Džiaugėmės, kad beveik mėnesį eksponuota paroda ,,Nuo senolių su meile…” sulaukė ne vieno skubančiojo stabtelėjimo, šiltų žvilgsnių ir pažadintų prisiminimų.
Režisierė ir renginių organizatorė Z. Butiškytė